Dictionary of the Lithuanian Language.
gožti — gõžti vksm. Mẽdžiai gõžia daržóves … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gožti — 2 gõžti, ia, ė K.Būg, gožti BŽ475 1. intr. klestėti, skleistis: Godas (žolė) gõžia, t. y. skleidžiasi, auga plačiai J. Lapai medžio klesčia, o bulbių, burokų, daržovės gõžia J. Žolė viršutinė gõžia, o apatinė spilgsta J. Suaugo viens į kitą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgožti — 2 apgõžti, ia, àpgožė tr. 1. apimti, apglemžti: Àpgožei visą daržą, o man nė vienos eželės nepalikai Mrs. | prk.: Fašizmo slibinas apgožęs kraštą laikė V.Mozūr. Sielvartas apgožė jį kaip karštas rūkas rš. 2. apgaubti, apdengti: Upelis teka,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgožti — 1 atgožti 1. tr. užbaltinti, užlieti: Senutė, atgožusi saldžiu pienu, išvirė ir padėjo ant stalo M.Valanč. 2. intr. Trgn greit ateiti, atmauti, atidrožti: Čia tai tikriausiai Ona atgožia Upt. gožti; atgožti; įgožti; išgožti; nugožti … Dictionary of the Lithuanian Language
gošti — gošti, ia, ė = 2 gožti … Dictionary of the Lithuanian Language
gožimas — gožìmas sm. (2) DŽ → 1 gožti 2: Prasidėjo gožimas kraujo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išgožti — 1 išgožti 1. tr. išpilti, išlieti: Alų išgožė par slenkstį S.Dauk. | prk.: Tas zokonas (kryžeiviai) tiek kraujo lietuvių išgožė A1884,69. Išgožk rūstybę savo srš. | refl.: Sula po staigaus atodrėkio tarp žievės ir medžio išsigožia, arba išsilieja … Dictionary of the Lithuanian Language
išsigožti — 2 išsigõžti, ia, išsìgožė išsiskleisti, išsikeroti, išsiskėsti: Išsigõžti yra išsiskėsti J. Kuplios obelys išsigožė prieš langus rš. Kerai plačioj lysvėj išsigožę, nunokę ir vėlybo rudens pakąsti rš. Jis išsigožė krėsle prie rašomojo stalo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kalėti — 1 kalėti, kãli ( ėja), ėjo 1. intr. K, N, MŽ151, K.Būg, Š, Slnt būti kalėjime: Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny J. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja J.Jan. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo S.Dauk. Jie susitarė pirm… … Dictionary of the Lithuanian Language
leilėti — leilėti, leĩla (leĩli, leili, ėja), ėjo intr. 1. tr., Ak trukdyti augti, stelbti, smelkti, gožti: Nupjauk beržą, matai, kaip anas dirvą leĩla Ob. Didieji medžiai mažuosius leila Dkk. Aguonos leĩli morkas On. Mažam medeliui tai visi leilėja,… … Dictionary of the Lithuanian Language
